5 populiariausi finansinio sukčiavimo būdai: ar jus bandė taip apgauti?
1. Sukčiavimas skelbimų svetainėse
Ką sako nukentėję?
„Internete radau skelbimą, pervedžiau avansą, o prekės negavau.“
Mastas:
dažniausias sukčiavimo būdas (50 % atvejų).
Nuostoliai:
nuo kelių iki kelių šimtų eurų.
Dėvėti drabužiai, puodai, rankinukai, vaikiški vežimėliai, žoliapjovės ir veisliniai naminiai gyvūnai – viskas, kas parduodama skelbimų portaluose, vėliau gali pasirodyti esą sukčių masalai pirkėjams, kurie pervedę pinigus tokiems veikėjams lieka ir be pinigų, ir be pirkinio.
Nusikaltėlis internete patalpina, pavyzdžiui, vaikiško vežimėlio skelbimą. Gavęs jūsų pervestus pinigus, jis dažnai bando laimėti laiko ir toliau palaiko ryšį – siunčia nuotraukas arba kitus netikrus įrodymus, kad neva įdėjo siuntinį į paštomatą. Kai siuntinio negavęs pirkėjas po savaitės ar kelių kreipiasi į teisėsaugą ar finansų įstaigą, sukčiaus pėdos būna ataušusios – skelbimas ištrintas, telefonas išjungtas, o pinigų sąskaitoje nelikę – jie išgryninti arba pervesti į banką užsienyje.
Kaip skelbimų portaluose išvengti sukčių?
- Patikrinkite kitų pirkėjų atsiliepimus apie pardavėją.
- Jeigu skelbime nurodytas pardavėjo vardas ir pavardė, telefonas ar sąskaitos numeris – pasistenkite surasti daugiau informacijos apie pardavėją.
- Peržiūrėkite pardavėjo profilį socialiniuose tinkluose.
- Išsiųskite el. laišką pardavėjui, kad įsitikintumėte, jog el. pašto adresas yra aktyvus.
- Paprašykite pardavėjo daugiau informacijos, pasiteiraukite dėl prekės grąžinimo sąlygų ir garantijų.
- Kritiškai vertinkite pardavėjus, kurie jums nesuteikia tokios informacijos.
- Nespręskite apie pardavėją vien pagal interneto svetainę – vizualiai patrauklią interneto svetainę galima sukurti gan greitai.
- Būkite atsargūs bendraudami su asmenimis / įmonėmis iš ne savo šalies.
2. Investicinis sukčiavimas
Ką sako nukentėję?
„Investavimo svetainė atrodė labai patikima, o vadybininkas telefonu žadėjo didelę grąžą.“
Mastas:
kas penktas sukčiavimo atvejis (20 % atvejų).
Nuostoliai:
nuo 500 EUR iki šimtų tūkstančių eurų.
Kaip tai veikia?
Gyventojai jaučia, kad jų banko sąskaitoje gulinčias lėšas kramto infliacija, o tuo bando pasinaudoti investavimo brokeriais ar investavimo vadybininkais prisistatantys veikėjai, kurie paprastai žada didelį investavimo pelną su garantuota grąža.
Įtikinta pabandyti, auka tariamai investavimo platformai perveda pirmuosius 500 ar 1000 EUR. Po savaitės ar kelių sukčiai pakviečia investuotoją į vaizdo skambutį ir fiktyvioje investavimo platformoje pademonstruoja puikiausius investicijos rezultatus.
Užkabintas investuotojas kitą sykį perveda daugiau – 3000 ar 5000 EUR. Tada sukčių žaidimas su auka įsibėgėja. Norėdami išlaikyti pasitikėjimą ir paskatinti investuotoją jaustis saugiai, nusikaltėliai kartais netgi perveda jam kelis šimtus eurų atgal – tariamai tiek investuotojui pavyko uždirbti per vieną savaitę.
Toks katės ir pelės žaidimas gali trukti mėnesius ar metus, todėl aukai galiausiai suvokus, kad ją mausto, susigrąžinti ilgus mėnesius sukčiams siųstus pinigus tampa beveik neįmanoma.
Kaip atpažinti investicinį sukčių?
- Atlikite namų darbus: patikrinkite, ar įmonė turi licenciją verstis investavimo paslaugomis, kreipkitės į centrinį banką pasitikslinti, ar įmonė veikia teisėtai ir ar nesulaukta dėl šios įmonės neadekvačiai daug skundų.
- Kritiškai vertinkite telefonu ar vaizdo skambučiu su jumis susisiekusių investavimo platformų atstovų pažadus, ypač jeigu šių žmonių niekada nematėte gyvai.
- Ypač kritiškai vertinkite garantuotos grąžos ar didelio uždarbio pažadus.
- Teiraukitės dėl visų investavimo sąlygų.
3. Fišingas, smišingas (angl. smishing)
Ką sako nukentėję?
„SMS žinute gavau nuorodą iš banko, kad kažkas vyksta mano sąskaitoje ir reikia skubiai prisijungti.“
Mastas:
nusikaltimų skaičius auga dideliu tempu (15 % atvejų).
Nuostoliai:
plataus spektro – nuo keliasdešimties iki tūkstančių eurų.
Kaip tai veikia?
Pastaraisiais metais tarp interneto sukčių išpopuliarėjo nenaujas, tačiau iki šiol rečiau naudotas sukčiavimo būdas. Sukčiai siunčia SMS žinutes, o šiuolaikinės technologijos jiems leidžia nurodyti bet kokį siuntėjo vardą. Taigi, jeigu anksčiau esate gavę SMS žinutę iš savo banko (sakykime, jo pavadinimas yra UAB „Bankas“) ir sukčiai sugeneruoja analogišką siuntėjo vardą (UAB „Bankas“), išmaniajame telefone sukčių žinutė pateks į tą pačią žinučių išklotinę, kurioje buvo tikrojo jūsų banko kažkada siųstas pranešimas.
Kaip atpažinti fišingą?
- Jūsų finansų partneris beveik niekada nesiunčia SMS ir el. laiškų su nuorodomis, kuriuose ragintų prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Ignoruokite tokią žinutę ir apie ją praneškite savo finansų įstaigai.
- Jūsų finansų partneris arba valstybės institucijos (pvz., FNTT) niekada savo iniciatyva neskambina ir neprašo pokalbio metu padiktuoti prisijungimo prie e. bankininkystės duomenų. Padėkite ragelį.
- Prisijungdami tikrinkite savo banko svetainės adresą, kad adrese nebūtų neturinčių ten būti ženklų, raidžių ar skaičių.
- Netvirtinkite mokėjimų, kurių patys neinicijavote.
4. Mokėjimo kortelės duomenų vagystė
Ką sako nukentėję?
„Mano kortele kažkas atsiskaitė Londone, nors kortelę turiu su savimi.“
Mastas:
10 % atvejų.
Nuostoliai:
nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų.
Kaip tai veikia?
Kad sužinotų jūsų kortelės duomenis, sukčiams nebūtinai reikia vogti iš jūsų pačią kortelę.
Sukčiai gali gauti jūsų kortelės numerį, galiojimo datą, CVV kodą, jei atsiskaitote nepatikimose e. parduotuvėse, kurių pirminis tikslas yra surinkti pirkėjų prisijungimų duomenis. Būna atvejų, kai kortelės duomenis pasisavinę asmenys nesiima veiksmų tuojau pat. Gali praeiti pusmetis ar netgi metai, kol pastebėsite, kad jūsų piniginėje esančia kortele kažkas atsiskaito kitoje valstybėje.
Dar vienas anksčiau populiarus būdas sukčiams pasidaryti jūsų kortelės kloną – vadinamasis skimingas, kai mokėjimo kortelės duomenys nuskaitomi nuotoliniu skaitytuvu, nusikaltėlių sumontuotu bankomate ar mokėjimo terminale.
Kaip nuo sukčių apsaugoti kortelės duomenis?
- Prieš įdėdami kortelę į bankomatą patikrinkite, ar bankomatas nėra sugadintas ar nepastebite nieko neįprasto.
- Jei bankomato klaviatūros mygtukai sunkiai spaudžiasi, galimai ant tikrosios klaviatūros uždėta netikra klaviatūra.
- Stenkitės naudotis bankomatais, kurie yra matomose, viešose vietose.
- Įvesdami PIN kodą, kita ranka uždenkite klaviatūrą.
- Pinigus laikykite atskiroje einamojoje sąskaitoje, o kortelę kartas nuo karto papildykite prieš įsigydami planuojamus pirkinius.
- Jeigu suvedėte kortelės duomenis svetainėje ar kitaip atskleidėte duomenis kitiems asmenims ir turite įtarimų, kad tai sukčiai, nedelsiant apie tai praneškite savo finansų įstaigai.
5. Romantinis sukčiavimas
Ką sako nukentėję?
„Internete susipažinau su vyru. Kurį laiką bendravome internetu. Jis paprašė pinigų kelionei pas mane, o kai pervedžiau – pradingo.“
Mastas:
ypač populiarėjantis sukčiavimo būdas (5 % atvejų).
Nuostoliai:
plataus spektro – nuo keliasdešimties iki tūkstančių eurų.
Kaip tai veikia?
Taip, romantiniai sukčiai sutinkami ne tik filmuose. Šių nusikaltėlių užmojams sunkiausiai atsispiria vieniši žmonės, o pastaruoju metu daugėja romantinių sukčių apgautų vyresnio amžiaus moterų.
Tipinė situacija. Jūs ieškote poros ir čia atsiranda išvaizdus, mandagus, lengvai bendraujantis, komplimentų negailintis vyriškis, paprastai iš kitos šalies. Susirašinėjate, susiskambinate, viskas atrodo įprastai. Kol vieną dieną nutinka kokia nors nelaimė ir naujai sutiktasis paprašo skubiai paskolinti pinigų, kuriuos jis greit atiduos. Emociškai tai bene skaudžiausi nusikaltimai, nes nukentėjusieji galiausiai praranda ne tik pinigus, o ir tą, kurį laikė savo draugu ar mylimuoju.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai nukentėjusieji nenori patikėti, jaučia gėdą ir nepripažįsta patekę į romantinio sukčiavimo pinkles. Kartais finansų įstaigų darbuotojams tenka ilgai įkalbinėti klientus, kad šie nustotų pervedinėti pinigus žmogui, kurio jie niekada gyvai nematė.
Kaip išvengti romantinių sukčių?
- Jei užmezgėte pažinti internetu, nuodugniai patikrinkite šio žmogaus profilį ir nuotraukas interneto paieškoje (nepamirškite, kad galite atlikti ir atvirkštinę nuotraukų paiešką).
- Kritiškai vertinkite didelį „patiktukų“ skaičių po naujojo pažįstamojo nuotraukomis. Šiuos patiktukus galėjo sudėti tas pats žmogus, naudodamasis netikromis anketomis.
- Internete nesidalinkite pertekline asmenine informacija.
- Nesiųskite pinigų menkai pažįstamiems žmonėms, kurių nesate matę gyvai.
- Papasakokite savo šeimos nariams apie naują pažįstamąjį ir paklauskite jų nuomonės, jei jūsų prašoma pervesti pinigų.
- Netikėkite greita meile internetu. 😢
Perspėjimas iš jūsų finansų įstaigos
„Žmonės žiūri, skaito nukentėjusių nuo sukčių istorijas ir galvoja – „man taip nenutiks“. Deja, realybė kita, nes atsiranda vis daugiau naujų nukentėjusių. Štai, jaunas vyras suveda kortelės duomenis nepažįstamoje svetainėje ir leidžia sukčiams juos pasisavinti. Studentė SMS žinute gauna nuorodą, prisijungia prie netikros elektroninės bankininkystės ir taip įsileidžia sukčius į savo sąskaitą. Garbaus amžiaus moteris internete susipažįsta su romantišku užsieniečiu, kuris gavęs pervedimą neva tai bilietui pas moteriškę į svečius, ima ir pradingsta. Šie žmonės irgi galvojo, kad jiems taip nenutiks”, – sako Gintautas Mežetis, Paysera generalinis direktorius.
Pasak G. Mežečio, finansinių sukčių suaktyvėjimas yra globalus reiškinys ir Baltijos šalys čia ne išimtis. Todėl elementarios žinios apie labiausiai šiuo metu paplitusius pinigų viliojimo būdus padės būti budresniais ir atpažinti į jūsų pinigus besikėsinančius apgavikus.